Sodyba

Kaziuko mugė mūsų kieme arba kaip surengti išskirtinę pavasario šventę?

Unikalu, kaip mėgstama šiais laikais sakyti. Ir unikalus ne tik pats procesas. Unikali ir šventės užgimimo istorija. Paprasta ji kaip dviratis, bet man – stebuklinga.

Šventė, kurią su pertrauka, bet jau vos ne dešimtmetį, kiekvieną pavasarį pasitinkame visi drauge, išskirtinė. Galbūt per drąsu taip sakyti, bet esu beveik tikra, kad esame vienintelė tokia šeima, kuri namuose švenčia Kaziuko mugę – visą žiemą karpo, siuvinėja, mezga, piešia, velia, pjauna, degina ir visaip kitaip ruošiasi, po to parduoda, perka, mainosi ir keičiasi pagamintais darbeliais.

Aš neišėjau į mokyklą, todėl jūs esate čia

Kai mokiausi antroje, berods, klasėje, mokykloje kovo pradžioje turėjo vykti Kaziuko mugė. Šurmuliuoti, kaip skelbia laikraščių ir naujienų portalų antraštės. Mes su mama tam ruošėmės: išsiuvinėjome ančiuką su raudona skrybėle, žąsytę su gėlių puokšte, dvi sapnų avytes, rausvą tulpę, tris viščiukus, ledainę ir širdučių eilę.

Tapybos dirbiniai, mieliniai aguonos rageliai ir mini tinginukai

Ir ką jūs manote? Mane užpuolė kažkoks virusas – į jokią Kaziuko mugę mokykloje eiti aš nebegalėjau. Kokio dydžio buvo nusivylimas, neatsimenu, bet, matyt, kad nemenkas. Sprendimas laikyti darbelius iki kitų metų buvo atmestas.

Grįžtu prie žodžio „unikalu“. Tai unikali mano mama – ji sukvietė močiutę, senelį, tetą, pusbrolius, – kas dar buvote, pakelkite rankas! Ir surengė man Kaziuko mugę namuose. Mano nuosavą privačią Kaziuko mugę.

Dar unikaliau tai, kad visi įvardyti aukščiau, atėjo ir nebeišėjo. Jie vis dar čia ir jų gretos pildosi. Vienais metais mugė buvo netgi pusiau tarptautinė!

Serbentų likeris, troškinys, rūkyta dorada, kanelės ir stintos

Jie ne tik pirko mūsų ančiukus ir žąsytes, tulpes ir viščiukus, bet ir patys gamino zuikius, vėrė siūlų karolius, karpė karpinius ir gamino atvirukus, pjaustė medines lentutes, suko iš rudeninių lapų dekoratyvines rožes ir pardavė jas „dvi už vienos kainą“, piešė gėlių vazonėlius, vąšeliu nėrė skrybėlaites, kepė sausainėlius ir keksiukus, ir riestainius ir dar daug daug visko.

Ką reiškia Kaziuko mugę surengti savo kieme?

Kaziuko mugę anksčiau rengdavome namuose, karts nuo karto – jei lauke būdavo kiek šilčiau, sode. Tačiau pernai nusprendėme, kad daug smagiau ją būtų organizuoti lauke – kur vietos ir erdvės daugiau. Be to, kiekvienais metais į šventę atvykdavo vis daugiau dalyvių. Štai, pernai joje buvo beveik dvidešimt žmonių!

Taigi, kaip vyksta ta Kaziuko mugė? Į kiemą išnešame visus lauko ir valgomuosius stalus, kėdes ir lauko terasos baldus. Juos dengiame staltiesėmis ir servetėlėmis. Vieną iš stalų – terasoje – paliekame maistui ir užkandžiams. Visi dalyvaujantys visada atsineša ir ko nors užkąsti.

Kaziuko meduoliai, knygų skirtukai ir prekystalis

Kiekvienas prekeivis gauna po stalą ar erdvės ant vieno iš jų, išsidėlioja ten savo prekes ir kainas. Tiesa, ne visi jas būna užsirašę – vienas įdomiausių procesų Kaziuko mugės metu – derėtis. Niekada to nepamirškite – Kaziuko mugei einant į pabaigą, galbūt pavyks net gauti dvi prekes už vienos kainą. Tada visi keliauja vienas prie kito – ir pirkėjai, ir pardavėjai, apžiūri prekes, klausia ir pasakoja. Jei kažkas patinka iš karto, griebia nieko nelaukdami.

Nereiktų pamiršti ir to, kad Kaziuko mugės metu kai kurie prekeiviai gamina maistą – verda sriubą ar troškinį, ant nešiojamos kaitlentės čirškina stintas. Praėjusiais metais močiutė buvo priruošusi visą puodą cepelinų!

Nerti krepšeliai, deginti padėkliukai ir pavasarinių tulpių puokštė

Kai prekystaliai aptuštėja, o pirkėjų krepšiai pilnėja, o piniginės lengvėja, Kaziuko mugė eina į pabaigą. Joje dalyvaujantys vaikai ieško tylesnio kampo uždarbiui skaičiuoti, pirkėjai rodo vienas kitam, ką pavyko įsigyti, dalinasi planais, ką su prekėmis norės nuveikti, ir jau rezga planus kitiems metams.

Šventė, kuri pirmiausia yra apie dalijimąsi

Praėjusiais metais svečiai, prekybininkai, amatininkai ir pirkėjai susirinko iš skirtingų Vilniaus miesto ir ne tik rajonų, sveikinosi su pažįstamais ir mažiau žinomais mugės lankytojais, spaudė vieni kitiems rankas ir glėbesčiavosi. Visi tie, kas vienas į kitą bandė žiūrėti įtariai, jau po kelių minučių jautėsi, tarsi visus pažinotų ilgus metus! Ilgiau nei tęsiasi graži šios šventės tradicija.

Bandelės su lašinukais, moliniai indai, paveikslai ir užkandžių stalas

Džiaugiuosi, kad Kaziuko mugės tradicija ne tik prieš kelis metus atgimė, bet ir tęsiasi toliau, kiekvienais metais palikdama vis didesnį įspūdį. Itin smagu tai, kad ištisa karta jau užaugo dalyvaudama, pirkdama ir parduodama, besimainydama Kaziuko mugėje, o mes – vis dar čia. Ypatinga ir tai, su kokiu užsidegimu, kokiu noru, kokiomis plačiomis šypsenomis čia atvykstama.

Praėjusiais metais šalia tradicinių Kaziuko mugės dirbinių ir gaminių, buvo galima paragauti dar neragauto, pamatyti dar neregėto ir išbandyti to, kas nustebino. Kvepėjo gardžiausiais kvapais, akys raibo nuo spalvų ir formų, rankomis norėjo viską paliesti ir išbandyti.

Žvakės, sausainiai, naminė granola, prekystaliai

Visi visada klausia, ar kainos kilo palyginus su pernai. Visa tai priklauso nuo pardavėjų ir pirkėjų išmonės, nuo metalinių svorio piniginėse ir nuo to, ar pavyksta išmainyti geriausią į geriausią. Ši šventė visų pirma yra apie dalijimąsi, bendravimą ir buvimą kartu. O taip ir pavasaris greičiau ateina.