Blogas

Pirmasis naujų metų savaitgalis Vienoje

Austrijos sostinė ir didžiausias šalies miestas Viena jau kelis šimtmečius minimas kaip vienas svarbiausių Europos kultūros ir politikos centrų. Trijų nepilnų dienų poilsis Vienoje – nepamirštamas vizitas net ir išrankiausiems keliautojams.

Lankytojus Viena vilioja ne tik į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą įrašytu senamiesčiu, bet ir retai kuriame mieste jaučiame ypatinga atmosfera. Kadaise buvęs vienas įtakingiausių Habsburgų dinastijos politikos, ekonomikos ir meno centrų, savo grožio ir didingumo Viena neprarado iki šių dienų.

Tarp dažniausiai turistų lankomų objektų – vieni seniausių muziejų Europoje, savo lankytojams galinčių pademonstruoti didelę įtaką meno raidai turėjusius darbus. Taip pat tradicinius šokoladinius, uogienėmis ir kremais perteptus tortus, įvairios formos ir skonio sausainius ir kitus desertus galinčios pasiūlyti kavinės, kvapą gniaužiantys Austrijos administracijos pastatai.

Mes Vienoje lankėmės žiemą, tiksliau pirmosiomis Naujų metų dienomis. Prieš išvykdami tikėjomės, kad tai – puikus laikas, apsilankyti Austrijos sostinėje, turint galvoje jos populiarumą tarp turistų iš viso pasaulio. Vylęsi ramiai aplankyti daugiausiai pasididžiavimo vietos gyventojams keliančius objektus, truputį apsirikome.

Pirmosiomis Naujų metų dienomis Viena buvo tikrąją to žodžio prasme okupuota turistų iš viso pasaulio. Eilės buvo visur: į kavines, į muziejus, prie muziejaus rubinių ir tualetų, į restoranus ir t.t. Net ir nusipirkęs bilietus iš anksto ar internetu, tiesa, kai kurios vietos šventiniu periodu tokios galimybės atsisakė, nebuvai garantuotas, kad nereikės šalti kelias valandas lauke.

Nepaisant to, kad kai kurių muziejų, pavargę laukti eilėse, ir nepamatėme, pats miestas yra kaip didelis ir įspūdingas muziejus. Jį drąsiai galima būtų apibūdinti kaip plačių gatvių ir aukštų pastatų miestą. Itin daug žavesio kalėdiniu laikotarpiu priduoda miesto papuošimai, bene visose miesto aikštėse vykstančios kalėdinės mugės ir akmenuotais grindiniais riedančios karietos.

Žemiau pateikiu objektus, kuriuos Austrijos sostinėje Vienoje rekomenduojame aplankyti ne tik Kalėdų ar Naujų metų laikotarpiu.

Užsukti į Rotušės (Rathaus) aikštėje vykstančią kalėdinę mugę

Vienos Rotušė yra pastatyta neogotikiniu stiliumi, tarp 1872 ir 1883 m. Jos pastato 100 metrų aukščio bokštas primena varpinę. Netoli rotušės yra nedidelis parkas („Rathauspark“), kuriame trykšta fontanai, yra keletas statulų.

Aikštėje prieš šį pastatą vyksta keli kasmetiniai renginiai, tarp kurių labiausiai žinoma – Kalėdinė mugė.

Mugėje galima rasti visko, pradedant austriškais desertais ir ant laužo keptu maistu, baigiant karštu vynu ir įvairiausiais daiktais: kepurėmis, suvenyrais ir kt.

Tačiau didžiausią įspūdį palieka greta mugės veikianti ledo čiuožykla. Ji priešingai nei įprasta, nėra vientisa didelė erdvė, nulieta ledo. Ja čiuožiama ratu savo arba išnuomotomis pačiūžomis, aikštėje groja kalėdinė muzika, krykštauja ir vaikai, ir suaugę.

Pasiklysti muziejų kvartale

Įsikūręs buvusiose imperatoriškose arklidėse bei karietų sandėliuose, šiandien muziejų kvartalas yra didelis ir modernus muziejų ir kultūros įstaigų Vienoje kompleksas. 60 tūkst. kvadratinių metrų teritorijoje įsikūrę kone 20 skirtingų kultūros įstaigų, veikia restoranai ir parduotuvės.

Klaidžiodamas jame pasijunti tarsi grįžęs į imperatorių laikus, muziejų kvartale gausu skliautinėmis arkomis sujungtų kiemelių, kartu sudarančių tarsi vieną atskirą erdvę.

Apsilankyti Vienos operos rūmuose (Wiener Staatsoper)

Tai didžiausias austrų operos teatras. Jis įkurtas XVII a. viduryje kaip imperatoriaus rūmų operos trupė. 1869 metais pastatyti rūmai neoromantizmo stiliumi. 1945 m. operos rūmai buvo sugriauti, tačiau 1955 m. vėl atstatyti.

Operoje gali apsilankyti 2276 žiūrovai, scena yra viena didžiausių Europoje. Teatras stato klasikines ir šių laikų operas, baletus. Taip pat Vienos operoje rengiami labdaros baliai.

Patekti į Vienos operą galima keliais būdais. Vienas jų – nusipirkti bilietus į joje vykstantį pasirodymą iš anksto ir dalyvauti nuostabioje pasakoje.

Kitas būdas, priimtinesnis turistams – likus kelioms valandoms iki spektaklio, įsigyti bilietus už kelis eurus, ir apsilankyti Operoje. Tokiu atveju, tiesa, spektaklį stebėti galima tik iš pačiame viršuje esančių balkonų, kur paprastai būna daug žmonių, nėra, kur atsisėsti ir gėrėtis galima tik muzika. Vaizdo paprasčiausiai nematyti.

Dar vienas variantas – eiti į ekskursiją po Operos pastatą. Pasivaikščiojimas po pastatą trunka apie 45 minutes, jį veda gidas. Daugiau apie tai galima rasti šioje nuorodoje.

Kurį variantą bepasirinktumėte, apsilankyti Vienos operoje tikrai verta. Kvapą gniaužia ne tik pastato interjeras, bet ir iškilminga atmosfera.

Pasigrožėti rožių sodu, įrengtu Žmonių parke (Volksgarten)

Parkas įkurtas XIX amžiaus trečiajame dešimtmetyje, Napoleono kariuomenė nugriovė aplink rūmus buvusius įtvirtinimus. Tai viena pirmųjų rekreacinių zonų miesto centre.

Prancūziškuoju stiliumi įrengtoje teritorijoje auga geometriškai susodinti gėlynai, įrengtas nuostabus rožių sodas, čiurlena dekoratyviniai fontanai bei teritorijai grožio suteikia įdomūs monumentai. Parko centre – Teisėjaus šventykla.

Pasivaikščioti po karalių rūmų (Hofburg Wien) kiemus

Šiame šešių šimtmečių istoriją menančių rūmų komplekse įsikūrę karališkieji apartamentai, koplyčios, bažnyčios, Nacionalinė Austrijos biblioteka bei daugybė muziejų. Tai tarsi specialiai iš kambario toli žengti nenorinčiai, tačiau būti kultūrinio ir politinio šalies gyvenimo centre norinčiai princesei sukurtas rajonas.

Hofburgo rūmuose yra daugiau nei 2000 kambarių, suprojektuotų įvairiais architektūriniais stiliais: nuo gotikinio iki barokinio ir neoklasikinio. Turistams siūloma apsilankyti ginklų, senovinių muzikos instrumentų, etnografijos, meno istorijos, gamtos istorijos muziejuose, kuriuose saugoma tūkstančiai įvairiausių eksponatų.

Šalia šių rūmų yra Mykolo aikštė – viena garsiausių aikščių Vienoje. Kai kuriuose iš kiemelių žiemą taip pat vyksta kalėdinės mugės, akmens grindinio gatvėse taukši į karietas įkinkytų žirgų pasagos.

Nukeliauti iki Šv. Stephen’o bazilikos (Domkirche St. Stephan)

Šv. Stephen’o arba Vienos katedra – miesto simbolis, pritraukiantis tūkstančius turistų iš viso pasaulio. Gotikinio stiliaus pastatas pastatytas XIV amžiuje, ant anksčiau stovėjusios bažnyčios pamatų.

Vakarinis statinio fasadas – vienintelė išlikusi ankstesnės bažnyčios romantinio stiliaus dalis. Bažnyčios stogas dekoruotas daugiau nei 200 tūkst. glazūruotų plytelių, kurios sudaro milžinišką mozaiką, vaizduojančią dvigalvį erelį (Romos imperijos simbolį).

Itin įspūdingai bažnyčia atrodo vakare, apšviesta iš visų pusių dideliais prožektoriais. Apsilankymas šventovėje nemokamas, tiesa, patekti galima ne į visą erdvę, kai kurios jų ribojamos ir paliekamos tikinčiųjų maldai.

Paieškoti ko nors skanaus miesto turguje (Naschmarkt)

Vienoje yra ne viena prekyvietė po atviru dangumi. Vis dėlto šis turgus yra seniausias ir didžiausias. Veikti jis pradėjo XVI amžiuje, išliko itin populiarus iki mūsų dienų.

Turguje tiek vietiniai, tiek turistai gali nusipirkti šviežių vaisių ir daržovių, mėsos produktų, įvairių prieskonių, gėrimų. Turgus populiarus ir tarp norinčių greitai užkąsti – jame itin daug įvairios virtuvės patiekalų siūlančių kavinių ir restoranų.

Nepraeiti pro barokinę Karlskirche bažnyčią

Ši barokinio stiliaus bažnyčia įsikūrusi vienoje didžiausių aikščių Vienoje. Šventovė pastatyta tarp 1716-1737 m., imperatoriaus Karolio VI įsakymu. Rytinėje aikštės dalyje yra Vienos istorijos muziejų bei parkas „Resselpark“, kuriame galima apžiūrėti žymių austrų statulas. Netoli vakarinės aikštės pusės yra „Naschmarkt“ – populiariausias turgus mieste.

Aplankyti aukštųjų Belvederio rūmų muziejų ir sodą

Kadaise Belvederio rūmai tarnavo kaip princų vasaros rezidencija. Šiandien šie dveji barokinio stiliaus rūmai – muziejus. Aukštutinio Belvederio rūmuose, esančiuose pietinėje dalyje, veikia paveikslų galerija, kurioje eksponuojami Austrijos menininkų darbai. Šio pastato eksterjeras kur kas įspūdingesnis negu žemutinio Belvederio rūmų – fasadą puošia įmantrios skulptūros ir ornamentai.

Rūmai pastatyti ant nuožulnios kalvos, todėl į juos iš kurios pusės be žiūrėsi atsiveria nenusakomas vaizdas. Aukštutinius ir žemutinius rūmus skiria prancūziško stiliaus sodai su statulomis, fontanais, terasomis.

Mes lankėmės Aukštutiniuose Belvederio rūmuose, kuriose galima pasigrožėti garsiaisiais Gustavo Klimto paveikslais, barokinio stiliaus salėmis ir monarchų kambariais.

Tarp žinomiausių eksponatų – ir Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto portretas. Kai tai žiūri, valdovas neatrodo toks jau ir žemas.

Išgerti kavos su gabalėliu zacherio tortu (Sachertorte)

Šis uždavinys tikriausiai yra kiekvieno smaližiaus, vykstančio į Vieną sąrašo, ką nuveikti Austrijos sostinėje, pirmoje vietoje, Mano tai pat. Zacherio tortas – tai šokoladinis biskvitas, perteptas apelsinų džemu ir gausiai aplietas šokoladiniu kremu. Jis itin lengvas, tačiau sotus desertas.

Sakoma, kad zacherio torto receptas sukurtas prie daugiau kaip 180 metų. Nuo tos dienos, kai buvo pirmą kartą patiektas, yra pamėgtas ne tik Vienoje apsilankiusių turistų. Tačiau jo receptas akylai saugomas ir turi gana daug skirtingų variacijų.

Apsilankyti Marijos-Teresės aikštėje (Maria-Theresien-Platz) šurmuliuojančioje kalėdinėje mugėje

Marijos-Teresės aikštę iš šiaurės ir pietų įrėmina du muziejai. Vienas jų – Vienos natūraliosios istorijos muziejus, kitas – Vienos dailės muziejus. Abu pastatai buvo baigti statyti 1889 m. ir, iš pažiūros, atrodo identiški. Visgi pirmojo fasade galima matyti Afrikos, Azijos, Europos ir abiejų Amerikų žemynus įkūnijančias figūras. Antrojo – žymius Europos menininkus.

Marija-Teresė buvo vienintelė Austrijos imperatorė moteris. Iš Habsburgų dinastijos kilusi valdovė imperiją valdė keturis dešimtmečius nuo 1740 m. iki 1780 m. Jos vardu pavadintos aikštės viduryje stūkso jai skirta skulptūra, kurią juosia įvairūs želdiniai, takeliai ir fontanai.

Ši vieta man paliko didžiausią kalėdinį įspūdį. Lygiai kaip ir Vienos Rotušės aikštėje, čia veikė kalėdinė mugė, viliojosi ne tik muzikos garsais, bet ir nuostabiais kvapais. Vieniems jų atsispirti nesugebėjau. Neįsivaizduojamo dydžio pyragėliai pūpsojo ne tik ant vakarienės stalo, bet ir pasitarnavo kaip saldi lauktuvių dovana namiškiams.

Nusistebėti Austrijos parlamento rūmų didybe

Austrijos parlamento rūmai – įspūdingas neoklasikinio stiliaus pastatas. Jis baigtas statyti 1884 m. Jo centrinis portikas susideda iš aštuonių monumentalių korintinių kolonų. Priešais jį stovi milžiniška išminties deivės Atėnės statula – fontanas, o ant baliustrados yra 8 istorikų iš antikos statulos: kairėje pusėje – keturi graikų istorikai; dešinėje pusėje – keturi romėnų istorikai.

Pats pastatas taip pat iš visų pusių dekoruotas įvairiomis statulomis, netgi stogą puošia keturios raitelių su vežimais skulptūros. Šiuo metu pastate reziduoja abu Austrijos parlamentai, galima suskaičiuoti daugiau kaip 100 kambarių, jame prisiekia šalies prezidentas.